Vaikų dantų problemos ir kaip jų išvengti

2017.09.26

Klaidinga manyti, jog dygstant mažų vaikų pieniniams dantims, jais rūpintis nereikia, nes galiausiai jie iškris. Tokių minčių vedini dauguma tėvų nesirūpina savo atžalų dantukais, o toks požiūris gali sukelti labai rimtų bėdų Jūsų vaikui ateityje. Mažylių dantukais rūpintis būtina ir rekomenduojama tai pradėti daryti kuo anksčiau.

0-3 metų amžiaus vaikai  Ypatingai svarbu, jog vaikui valyti dantis tėvai pradėtų dar kūdikystėje. Sušlapinę medžiagos skiautelę ir apvynioję ją aplink pirštą, švelniai patrinkite mažylio dantenas. Taip jas valyti ir masažuoti reikėtų tam, jog burnos  ertmėje susiformuotų sveika ir švari aplinka pieninių dantų dygimui.

Vaikams iki trejų metų amžiaus, turintiems sveikus dantis, juos valyti rekomenduojama su dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų. Tiems, kurie yra jaunesnio amžiaus, tačiau jau turi ėduonies pažeistų dantų, gydytojas odontologas gali skirti dantų pastą, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Tačiau negalima pamiršti, jog vaiko dantis turi valyti ne jie patys, o tėvai, iki tol, kol vaikas išmoksta gražiai rašyti pirmąsias raides. Pratinant vaiką prie tokios procedūros, pirmiems kartams užtenka šepetėlio šerelius tik suvilgyti dantų pasta. Sudygus pieniniams dantukams (apie 3 metų amžiaus), reikėtų apsilankyti pas odontologą. Jeigu atžalai yra sugedusių dantukų ar išsivystęs „buteliuko kariesas“, vizito pas odontologą gali prireikti ir anksčiau.

3-6 metų amžiaus vaikai Iki 3 metų amžiaus vaikams dažniausiai jau būna susiformavęs pieninių dantų sąkandis. Svarbu tai, kad sugedę pieniniai dantys gali pakenkti nuolatinių dantų formavimuisi, todėl būtina gydyti pieninius dantis. Nelaiku prarasti pieniniai dantys gali sukelti nuolatinio sąkandžio problemas, dantų susigrūdimą. Todėl taisyklingam nuolatinių dantų sąkandžiui svarbi savalaikė pieninių dantų kaita.

Kai kuriems vaikams, apie 4-6 gyvenimo metus, atsiranda tam tikrų įpročių (parafunkcijų), kurie turi neigiamą įtaką sąkandžio formavimuisi. Tai gali būti nagų ar rašymo priemonių kramtymas, jų čiulpimas, kvėpavimas per burną, netaisyklinga liežuvio padėtis ar apatinės lūpos graužimas. Todėl yra labai svarbu stebėti vaiką, o pastebėjus įpročius, kurie galėtų pakenkti taisyklingam sąkandžio susiformavimui, stengtis juos pašalinti.

Taip pat derėtų nepamiršti ne tik rūpintis sąkandžiu, bet ir teisingai atlikti burnos higieną namuose. Dantis 3-6 metų atžalai reikėtų valyti su specialiai jam pritaikytu šepetėliu – jo galvutė turėtų būti maža, pastos reikėtų tepti žirnio dydžio kiekiais. Turintiems sveikus dantis, galima naudoti pastą, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Esant didesnei karieso rizikai naudoti pastą, kurioje yra 1500 ppm fluoridų. Išsivalius dantis mažylis turi išspjauti dantų pastos likučius, praskalauti burną nedideliu kiekiu vandens, jį išspjauti. Vakare, prieš miegą išsivalius dantis nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.

6 ir daugiau metų amžiaus vaikai

6-12 metų vaikams pradeda dygti nuolatiniai dantys. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama vaikui pačiam patikėti dantų valymą ir rūpinimąsi savo burnos higiena, tačiau vis dar su tėvų priežiūra. Mišraus sąkandžio periodu, kai atžala turi ir nuolatinių, ir pieninių dantų, pastebėjus ortodontinį nukrypimą, reikėtų kreiptis į ortodontą, kuris galės paskirti tinkamą gydymą.

Mišriojo sąkandžio periodu sąkandį galima gydyti plokštelėmis. Dantų plokštelės funkcija – plėsti žandikaulius ir pavienius dantukus šiek tiek pastumti. Kartais pilno ir gražaus dantų ištiesinimo vien tik su plokštele pasiekti nepavyksta. Kai vaikui išdygsta visi nuolatiniai dantys,  taikomas gydymas breketais.

Svarbiausia nepamiršti, jog iki tol, kol mažylis pradeda rašyti ir gerai laikyti dantų šepetėlį rankoje, jo dantimis turėtų rūpintis tėvai: kūdikiams būtina masažuoti dantenas, jog susidarytų sveika aplinka dygti pieniniams dantims, vyresnio amžiaus atžaloms (maždaug iki 7 metų) dantis tėvai turėtų valyti specialiais, vaikams sukurtais dantų šepetėliais. Pastebėjus įpročių, kurie skatina netaisyklingą žandikaulio formavimąsi, tėvai turėtų padėti jų atsikratyti, kad mažylis išvengtų galimų ateities sąkandžio bėdų.