Netaisyklingą sąkandį, statistiškai, Lietuvoje turi 60-70% gyventojų. Žinant, kad tikrai ne kiekvienas iš mūsų atvyksta pasitikrinti pas specialistą savo sąkandžio, šis skaičius gali būti kur kas didesnis.
Pas gydytoją ortodontą dažniausiai yra kreipiamasi, kai tam tikros dantų padėtys estetiškai netenkina ir pacientas nori tai pakoreguoti. Bet reikia neužmiršti, kad netaisyklingas sąkandis nėra vien estetinė problema. Turint problemų su sukandimu, dažnai nustatome ir apatinio žandikaulio – smilkinkaulio sąnario problemų: sąnarius skauda išsižiojimo metu, girdimas jų traškėjimas, spragsėjimas. Esant dideliam dantų susigrūdimui ir vietos stokai, būna apsunkintas dantų ir tarpdančių išsivalymas. To pasekoje vystosi kariesas, atsiranda periodonto audinių uždegimai, kaupiasi apnašos. Esant netaisyklingam viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų lankų kontaktavimui, dantys dėl susidarančio krūvio nudyla tose vietose, kuriose normaliai dilti netūrėtų.
Priklausomai nuo sąkandžio tipo, skiriasi ir su tuo susijusios kramtymo problemos. Pavyzdžiui žmonėms, kurių priekiniai dantys nekontaktuoja, skundžiasi priekiniu atviru sąkandžiu, yra sunku atkąsti maistą, atsiranda kalbos sutrikimų („šveplavimas“). Pacientai, turintys gilų priekinių dantų kontaktavimą (kuomet viršutiniai kandžiai vertikaliai dengia apatinius dantis daugiau nei norma), skundžiasi šių dantų nudilimais, nutrupėjimais, o esant ypatingai giliam sukandimui gali išsivystyti net žaizdos priekinėje gomurio srityje.
Netaisyklingam sąkandžiui išsivystyti įtakos turi daug veiksnių. Vieniems žmonėms pagrindiniu veiksniu būna genetika, kitiems priešlaikinis pieninio danties netekimas, tretiems netaisyklinga liežuvio padėtis ir t.t. Labai svarbus veiksnys netaisyklingo sąkandžio formavimuisi yra kvėpavimas. Kai vaikai dėl kvėpavimo takų obstrukcinių sutrikimų nustoja kvėpuoti pro nosį ir vyrauja kvėpavimas pro burną, atsiranda žandikaulių vystymosi problemų, ko pasekoje išsivysto ir netaisyklingas sąkandis. Tą labai nesunku pastebėti, nes vaikas beveik visą laiką būna praviromis lūpomis.
Svarbu gydymo neatidėlioti ir kreiptis pas specialistą kuo skubiau. Kuo anksčiau diagnozuojamas ir pradedamas gydymas, tuo gydymo rezultatas būna greitesnis ir stabilesnis. Gydymą galima atlikti plokštelėmis, breketais, skaidriomis kapomis ir kitais ortodontiniais aparatais. Aparatą parenka gydytojas ortodontas, įvertinęs sąkandžio problemas. Gydymas yra taikomas tiek vaikams, tiek suaugusiems pacientams, amžius neįtakoja ortodontinio gydymo galimybės. Aišku, reiktų paminėti, jei jums 60 metų dantys taip greit nejudės kaip pas 13-metį. Tačiau vyresnis žmogus turi daugiau susikaupimo ir motyvacijos laikytis visų nurodymų gydymo metu.
Dantų priežiūrai teks skirti kur kas daugiau laiko. Nešiojant breketus, maistas prilimpa prie breketų, todėl yra labai svarbu viską kokybiškai išsivalyti po kiekvieno valgio. Ne gana to, pas burnos higienistą vizitai irgi turi būti periodiškai atliekami kas 2-3 mėnesiai, o esant reikalui ir dažniau. Vizitai pas ortodontą, nešiojant breketus būna vidutiniškai kas 4-10 savaičių.
