Dažnais atvejais maži vaikai patiria daug traumų, kurios turi įtakos jų sveikatai. Tačiau pasitaiko atvejų, kada nukenčia ne tik vaiko sveikata, bet ir dantukai ar burnos ertmė. Dažniausiai pažeidžiami priekiniai, viršuje esantys dantys. Todėl norint išvengti rimtų komplikacijų, atsitikus bet kokiai burnos ertmės traumai, reikia nedelsiant vykti pas dantų gydytoją.
Pati paprasčiausia trauma, kokią gali patirti vaikas – dantų emalio lūžis. Jeigu nutrupa ar nulūžta tik kraštelis, odontologas gali nupoliruoti aštrų kampą. Esant didesniam lūžiui, plombavimo medžiagomis gydytojas gali atstatyti danties formą. Kai kuriomis situacijomis atsitinka taip, jog nulūžta dalis danties vainiko. Tuomet rekomenduojama susirasti nulūžusią dalį ir keliauti pas odontologą, kadangi natūralus audinys, sutvirtintas su dantimis, atrodo natūraliausiai ir gražiausiai.
Jeigu atsitiko taip, jog atžala susitrenkė dantukus ar lūpą tačiau nesimato jokių burnos ertmės pažeidimų, neskauda dantenų ar dantų, pas dantų gydytoją nuvykti vis tiek reikia. Odontologas išsiaiškins, ar nebuvo lūžusi danties šaknis, ar nepažeistas danties kraujagyslių ir nervų pluoštas. Specialistai teigia, jog bet kokį dantų sumušimą reikia šaldyti iki 4 valandų. Pasitaiko atvejų, kuomet vaikui susitrenkus dantuką, jis tampa paslankus, juda. Tai reiškia, jog dantukas išniro ir būtinas įtvėrimas arba endodontinis gydymas.
Pati sunkiausia trauma – intruzija (danties įmušimas „į vidų“). Pati pavojingiausia tokios traumos situacija – kai dantukas pasislepia už dantenų, kadangi gali būti pažeistos nuolatinių dantų užuomazgos. Jeigu įmušamas nuolatinis dantis, tačiau nėra komplikacijų, laukiama, kol dantis atsistatys, tačiau kartais gali prireikti ir chirurginės intervencijos.
Vaikui išsimušus dantuką, pirmiausia reikia patikrinti ar tai pieninis ar nuolatinis dantis. Tai padaryti būtina, nes pieninių dantų replantuoti (įstatyti atgal) į burnos ertmę negalima. Tokio tipo traumos dažniausiai pasitaiko 7–10 metų vaikams, kadangi jų kaulai yra labiau elastingi. Išmuštą dantį reikia surasti, įdėti jį į pieną, kiaušinio baltymą ar burną ir nedelsiant keliauti pas gydytoją. Dantukui transportuoti taip pat tinka lęšių skystis. Svarbu, tai, jog negalima išmušto danties laikyti vandenyje – jis išsausės ir replantuoti jo nebepavyks. Taip pat negalima jo gabenti sauso – suvynioto į popierėlį ar medžiagos skiautelę. Laiku kreipiantis į dantų gydytoją, padidėja tikimybė išsaugoti danties gyvybingumą, ir įstatyti jį atgal.
Norėdami apsaugoti mažylį nuo burnos ertmės traumų, stenkitės apsaugoti vaiko galvytę: jeigu jis supasi, tegul daro tai ramiai, nešoka nuo sūpynių dar nepabaigus joms siūbuoti; nupirkite vaikui šalmą, tegul jį dėvi važinėdamas dviračiu ar čiuožinėdamas slidėmis. Būtinai pamokykite savo atžalą, kaip elgtis atsitikus tokioms burnos ertmės traumoms.
Dantų sumušimas, sutrenkimas, išmušimas dažniausiai pasitaiko 7–10 metų amžiaus vaikams. Reikia prisiminti, jog atsitikus bet kokiai nelaimei, būtina keliauti pas odontologą, kuris apžiūrėjęs galės pasakyti, ar nebuvo jokių rimtų burnos ertmės pažeidimų, bei galės skirti gydymą rimtoms traumoms įvykus. Svarbu nepamiršti, jog danties išmušimo atveju, dantį būtina surasti, įdėtį į pieną ar kiaušinio baltymą ir nedelsiant keliauti pas gydytoją. Jeigu greitai reaguosite – tikimybė išsaugoti išmuštą dantį padidės.
