Dauguma žmonių mano, jog netaisyklingas sąkandis ar kreivi dantys yra tik estetinė problema ir jų gydymui neskiria didelės reikšmės. Tačiau specialistai teigia, jog sąkandžio ar dantų deformacijų ignoravimas vėliau gali sukelti nemažai problemų.
Priežastys
Statistiškai, tik apie 10-20% pasaulio žmonių turi taisyklingą sąkandį. Iš likusių 80-90% populiacijos, 40% individų netaisyklingo sąkandžio formavimuisi įtakos turėjo žalingi įpročiai, susiformavę vaikystėje ar kūdikystėje: kvėpavimas pro burną, pirštų ar rašymo priemonių čiulpimas, apatinės lūpos kramtymas, netaisyklinga liežuvio padėtis (liežuvis laikomas tarp dantų). Tačiau, verta paminėti, jog netaisyklingą sakandį galima ne tik įgyti, bet ir paveldėti.
Netaisyklingo sąkandžio pasekmės
Įpročiai įgyti vaikystėje skatina netaisyklingą sąkandžio formavimąsi, o tai gali sukelti daug rimtesnes problemas ateityje. Dėl nuolatinės apkrovos kenčia žandikaulio sąnariai, darosi sunku kramtyti, juntamas maudimas, traškesiai, o kartais ir skausmas. Su laiku jaučiamas vis didesnis diskomfortas.
Dėl netaisyklingai išsivysčiusio sąkandžio, gali atsirasti įvairūs nugaros, kaklo, galvos skausmai. Žmonėms su sąkandžio anomalijomis būdinga netaisyklinga laikysena ir veido asimetrija. Apatiniam žandikauliui esant galinėje padėtyje, žmogaus laikysena pakrypsta į priekį, o jį pastūmėjus į priekį, kūnas krypsta atgal.
Blogas sąkandis taip pat turi įtakos ir kvėpavimui. Miegodamas žmogus gali knarkti, blogai išsimiegoti, jaustis pavargęs. Kartais sąkandžio anomalijos žmonėms sukelia ir socialinių problemų – jos gali trukdyti rišliai kalbėti.
Kadangi netaisyklingo sąkandžio formavimasis dažniausiai pradeda vystytis dėl tam tikrų neigiamų įpročių, kuriuos dažnas iš mūsų įgyja vaikystėje, rekomenduojama atidžiai stebėti vaikus, o pastebėjus aukščiau išvardintus išsivysčiusius įpročius, padėti atžaloms jų atsikratyti. Taip sumažinsite sąkandžio anomalijų atsiradimo riziką. Tiek suaugusiems žmonėms, tiek vaikams, turintiems netaisyklingą sąkandį, vertėtų užsirašyti vizitui pas dantų gydytoją, kuris atlikęs apžiūrą, galės patarti dėl gydymo.
